Pagaliau prisijaukinau avižas! Pirmiausia apie granolą sužinojau pas Eglę, tada pamačiau pas Karoliną ir labai labai knietėjo pagaminti. Vėl - nieko naujo. Receptas pagal Eglę su mini pakeitimais: (vis tik nusprendžiau perrašyti receptą, kad nereiktų ieškoti)

Naudojau:
500 g avižinių dribsnių
200 g migdolų
100 g kokoso drožlių
100 g džiovintų spanguolių (nuplikiau verdančiu vandeniu ir nusausinau popieriniu rankšluosčiu)
¾ šaukštelio cinamono
60 ml bekvapio aliejaus (naudojau alyvuogių)
50ml kokosų sirupo + 110ml grenadino sirupo (iš esmės tinka bet koks sirupas, skystas medus)
100 g gabaliukais susmulkinto pieniško šokolado su lazdyno riešutais

Dubenyje sumaišykite avižinius dribsnius, migdolus, kokosų drožles, ir cinamoną. Viską užpilkite aliejumi ir sirupu, išmaišykite. Supilkite į kepimo popieriumi išklotą skardą, kepkite orkaitėje, įkaitintoje iki 180 °C temperatūros, apie 30-35 min, kas 10 minučių permaišykite medine lopetėle (man gerai skrudo, bet truputį skrudinta dar skaniau). Išėmę iš orkaitės greitai įmaišykite šokoladą, o ataušus - džiovintas spanguoles.
Tai iš tiesų tobula. Net nesitikėjau, kad gali būti taip skanu. Taigi labai rekomenduoju išbandyti visiems, kas mano, kad nemėgsta avižų.

O dabar svarbiausia - Languota prijuostė. Nuo rytdienos ji priklauso Rimai . Taigi laukit naujos temos ir dalyvaukit ;)

O savo nesėkmėmis pasidalino:
Viktorija ir plikytų pyragaičių receptas
Giedrė - jei jaučiatės prastai virtuvėje, manau jos nesėkmės pralinksmins ir vers pasitempti
Ineta ir jos seniau gaminti plikytinukai
Eglė - prisiminimų kupinas įrašas

O dabar papasakosiu ir aš...
Jau skundžiausi, kad močiutės tobulasis kremas pakiša koją... Na atrodo šiemet jį pavyko pergudrauti (45min pokalbis telefonu su teta, kad ji "stebėtų" mano darbo eigą) ir pagaliau pavyko ne vanilinė sriubytė, o tikras kremas.
Kartą po gaminimų teko valyti stalą, sieną, grindis, plytą, savo naują baltą džemperį, palangę ir langą barako virtuvės. Sugalvojau pagaminti šį tortą . Gaminau, plakiau ir tik po to prisiminiau, kad reikia vandenį supilti. O tešla jau buvo susiformavusi. Supyliau vandenį. Įjungiau mikserį. Ir voila - pusės vandens susimaišiusios su kakavine šokoladine tešla pasklido po virtuvę. Gražu buvo žiūrėt, lyg kas šliukštelėjęs būtų.
Kiek su želatina karų turėjau - juk pradžioje svarbu buvo pagaminti, o kaip veikia viena ar kita priemonė nebuvo svarbu. Taigi teko valgyti ir pyragų su želatinos gabalėliais, ir per skystų pyragų, dėl per mažo jos kiekio ir dar kitokių nesąmonių. Paskutinė - želė supilta nepradėjusi stingti ant sausainių. Viskas tiesiog išbėgo :)
Kiek kiaušinių sugadinta mokantis kepti TIKRĄ biskvitą vien iš kiaušinių, miltų ir cukraus. Žavių kepinių turėdavau, bet barake viskas susivalgo, ant ko tinka uogienė :D Bet išmokau. Ir daugiau negaminu. Mano mylimiausias biskvitas - šis, kuriam baltymų atskirai plakti nereikia. Tik svarbu laikyti proporcijų ;)
Daugiau niekad mėsos nebebandau atitirpinti mikrobangėje - kartą joje ji apvirė, paleido kvapą ir jokie prieskoniai nepermušė pasidariusio blogo kvapo. Arba šviežia arba natūraliai atitirpinta.
Dar viena nesėkmė kainavusi daug nervų - biskvitų kepimas ant kepimo popieriaus. T.y. kai į apvalią formą įtiesiamas popierius ir tada pilama tešla. Nežinau, kalta čia forma, tešla ar orkaitė, bet man jų apačia būna visad žalia, nors viršus gražus. O kartais pyrago apačia net pakilusi formos apačios. Prakaituoja? :D
Naujausia nesėkmė mielės. Nors teoriškai ir žinau, kad sausas mieles reikia maišyti su miltais, o su vandeniu ir cukrumi šviežias, kartais imu ir pridarau nesąmonių. Užsimaniau šių puikių bandelių. Produktai visi, tik mielės ne šviežios, o sausos. Ir dar pastovėjusios neaišku kiek. Gaminau viską kaip įprastai ir.. Neiškilo. Buvo valgoma - kaip barankėlės/traškučiai. Bet ne tai, ko tikėjausi. Gerai, bent tiek, kad pakartojus su šviežiom mielėm viskas puikiai pavyko :)

Tai manau tiek - matyt iš kitų nesėkmių gerai pasimokiau ir net nepamenu...

Ačiū toms, kurios dalyvavo :)