Nežinau, koks jūsų santykis su spagečiais - tačiau vaikystėje tai buvo mėgstamiausias maistas. Vakarienė su ilgais makaronais, kalnu sūrio ir šiek tiek pomidorų padažo. Ką dabar girdžiu iš savo pažįstamų mamų - jų vaikai irgi valgo panašiai. Tiesa, nesu tikra ar šis patiekalas tiks vaikams - jie juk įtariai žiūri į visokius žalėsius maiste :) Tačiau suaugusiajam tai gali būti puiki išeitis, kai ingredientų per daug nėra, o valgyti reikia. Dabar ir greitai. 

Kaip pasakojo pažįstamas italas - tai virtuvės klasika, bet kurios neapsieina nei vienas studentas. Ir kokybiški ingredientai čia groja pirmu smuiku: semola di grano duro spaghetti, itin tyras alyvuogių aliejus, aitrioji paprika, šviežios petražolės ir kuo šviežesnis česnakas. Šiam patiekalui panaudojau aliejų Monini Classico. Jis tink kepimui ir salotoms, tad nebuvo baisu, jog patiekalas įgaus kartaus skonio.

Pirmiausia gavusi aliejų mėgstu jį paragauti. Classico daug lengvesnis, gaivesnis, tarsi šviežiai nupjauta žolė. Tuo tarp GranFrutto daug intensyvesnis, aitresnis. Beje jo galvutė su patogiu dozavimo kamšteliu, tad suteikia galimybę patiems apsišlakstyti salotas ar kitą patiekalą. Manau jis labai tiktų pateikimui su namine focaccia. 

Receptas paprastas, tačiau ne prastas. Atveriantis vartus į tolimesnius eksperimentus. Italai tikrai mėgsta aliejaus pagrindo padažus. Mano pačios vienas mėgstamiausių padažų - gruzdintų šalavijų. 

Būtent šiuos spagečius su alyvuogių aliejumi, aitriąja paprika, česnakais ir petražolėmis galite pasirinkti kaip bazę, o po to gardinti norimais ingredientais. Čia itin tiks krevetės, vyšniniai pomidorai, parmezanas, Parmos kumpis ar rūkyta lašiša su saulėje džiovintais pomidorais. Receptas taip pat tiks kitai dienai - makaronai apšlakstyti alyvuogių aliejumi nesulimpa, tad yra skanūs ir kitą dieną.