Spalio 24 dienos vakaras buvo nuostabus - aš ir dar kelios blogerės gavom pakvietimą aplankyti "Vapiano" virtuvės užkulisius Vilniuje. Tokios progos praleisti negalima!
Restorano vardas „Vapiano" radosi iš itališko posakio „Chi va piano va sano e va lontano", reiškiančio „Žmogus, kuris per gyvenimą žengia lengvai, bus sveikas ir ilgaamžis".
Pirmiausia pasivaišinome puikiais itališkai užkandžiais, o tada pradėjom ekskursiją po restoraną. Pirmasis žvilgsnis į ką tik iškeptą nuostabų sūrpyragį nuginkluoja.
Šefas Tomas Pipiras pirmiausia parodė patalpą, kurioje ruošiami visi švieži produktai: plaunamos ir pjaustomos salotos, kepami pyragai. Joje dirbančius darbuotojus per stiklą gali stebėti ir restorano lankytojai. Kita stotelė - picos. Jų gerai išminkyta tešla formuojama tik rankomis. Kaip sakė T.Pipiras miltai yra vežami specialiai visam "Vapiano" tinklui, todėl jūsų mėgstami patiekalai visuose restoranuose yra vienodi. Patį "Vapiano" įkūrėją vokietį Kent Hahne tokį restpraną įkurti įkvėpė "McDonals". Tačiau jo koncepcija rėmėsi ne tik greitu aptarnavimu, bet ir geriausiomis italų virtuvės idėjomis, estetika, išskirtiniu interjero dizainu. Pirmasis Vapiano restoranas buvo atidarytas 2002 metais, o šiandien jų yra turbūt daugiau nei 100 visame pasaulyje. Restoranas naudoja kiek galima daugiau vietinių produktų.
Jei teko jame lankytis - turbūt žinote, kad porcijos yra milžiniškos. Bent jau man porciją makaronų tenka dalinti į dvi dalis ir pusę neštis namo (porciją sudaro 180g makaronų + padažas). Tas pats galioja ir picai :) o ją formuoja vien rankomis - tešla paruošiama aparatu, tačiau iki picos formos ją išplonina, iškočioja picų meistrai rankomis. Galima įspėti, jei pvz. labiau mėgsti apskrudusią, o gal kaip tik purią ir nei kiek nepaskrudusią picą. Žinoma viską, galima neštis namo - makaronams yra labai patogūs indeliai su dangteliais, picoms dėžutės.

Taip kur baigiau pasakoti. Aha kadangi vakaro tikslas buvo pamatyti kaip gaminama šviežia pasta, ten ir patraukėme. Pirmiausia teko apsivilkti šaunias "Vapiano" uniformas, Šiek tiek pavargome su sagomis, bet mus lydėjusi vadovė Vilma padėjo susitvarkyti. "Vapiano" makaronai gaminami iš geriausios rūšies kietagrūdžių kviečių miltų. Modernus aparatas tešlą gerai išminko (žinoma stebuklingo miltų ir vandens santykio niekas mums neatskleidė), o po to pagal kelias pjaustykles skirtingai formuoja. Net ir turint protingą aparatą reikia spėti laiku nupjauti spagečius, kad nebūtų per ilgi - ir mums teko pabandyti, ne taip jau lengva tai, nes dirbti reikia greitai ir nepribarstyti makaronų ant grindų :)
Apžiūrėjusios makaronų aparatą, buvome pakviestos į padažo gamyklą. Padažai gaminami indukcinėse Wok keptuvėse tol, kol verda makaronai. Tai yra 2-3 minutes. Čia buvo smagioji dalis - pasta šefas Donatas pirmiausia parodė kaip jie ruošia Bolognese ir Pesto padažus, o po to leido ir mums pabandyti. Aš ir Jurga stojom bandyti Bolognese padažo gamybos, o Beata su Jovita - Pesto. Tokio greičio kaip šefo nepavyko pasiekti, tačiau išėjo skaniai. Viskas puikiai organizuota - krūva keptuvių, mentelių ir vienkartinių pirštinių - jos keičiamos po kiekvieno gaminimo.
Taigi aš savo Bolognese padažui dėjau pagal šefo Donato nurodymus:
2 spaudimo alyvuogių aliejaus (geresnių rūšių dūmų taškas yra žemoje temperatūroje ir jie netinka kepimui)
svogūnų
kelis griežinėlius čili pipiro
truputį česnako
Bolognese jautienos ir pomidorų ruošinio (sudėtis - restorano paslaptis, niekas mums jos neatskleidė deja :) )
tarkuotų šiaudeliais morkų (jos lieka traškios)
pomidorų tyrės
vyšninių pomidorų
Visas padažas ištrinamas į keptuvės šonus, kad šiek tiek prisviltų - kaip sakė šefas T.Pipiras tada geriausiai atsiskleidžia Bolognese padažo skonis. Galiausiai pagardinau viską druska, pipirais ir baziliku. Rinkausi ekologiškus spiralinius makaronus. Ir žinoma viskas buvo pagardinta trupučiu Parmezano. Buvo gardu - o kaip kitaip gali būti su šviežiausiais produktais, tinkama kepimo temperatūra ir laiku.
Pesto padažas taip pat buvo be galo skanus - tik įspėjo šefas reikia nenaudoti indiškų pinijų - jos suteikia patiekalui kartumo.

Ir kai atrodė, kad nieko geriau už pilną dubenį (ir skrandį) pastos negali būti buvom pavaišintos desertais. Jau matau, kur man reikia tobulėti - tokio skanaus mascarponės pyrago, panna cottos ir tiramisu niekur kitur neteko ragauti. Naujas iššūkis - iškepti bent panašų pyragą.
Taigi tikrai verta apsilankyti ten nebuvusiems - greitas maistas gali būti sveikas ir skanus ;)

Už nuotraukas ačiū Jurgai ir Beatai :)