Sveiki, antrą kartą bandau rištis languotą prijuostę. Šį kartą siūlau temą "Maistas kaip vaistas". Ne paslaptis, kad vištienos troškinys iš ties palengvina peršalimą (dėka jame ištirpusio cinko), česnakas padeda nesusirgti, o įvairios žolelės padeda nuraminti vienus ar kitus negalavimus. Tad kviečiu šį mėnesį pasidalinti savo išbandytais ir patikrintais skaniais receptais, kurie jus išgelbėjo vienoje ar kitoje situacijoje. Pridėkite ir patirtį jei "gydėte" ir kitus ir kaip tai padėjo. Kaip sakoma - slides tepk vasarą, tad manau dabar tinkamas metas papildyti žolelių atsargas, daryti užpiltines, kad atėjus šaltajam sezonui turėtume geriausiai paruoštą skanią namų vaistinėlę.

Lauksiu jūsų receptų!

Foto šaltinis http://www.growingagreenerworld.com/wp-content/uploads/2010/10/RaspberryLiqueur3_edit_web.jpg

Močiutės gimtadieniui planavau kepti visai kitokį tortą, bet prigadinau iš vakaro šokolado, tad teko suktis.
Šis pyragas nėra itin šokoladiškas, bet vis tiek gardus. Jei prisimenate tepamą šokoladinį sūrelį Mildutė - tai kremas jį primena.
Pyragas paprastas, kremas pagardins net ir pirktinį biskvitą ar sausainių pagrindą.

24-26 cm tortas:
Biskvitui:
2 kiaušiniai
100g cukraus
3 arb. š. tirpios kavos miltelių (naudokite smulkią, pvz. Inka, arba granules sumalkite jei turit Nescafe)
žiupsnis vanilinio cukraus
2 valg. š. aliejaus
100g miltų
1 arb. š. kepimo miltelių

Kremui:
200g juodojo šokolado (jei mėgstate saldžiau - rinkitės su mažesniu procentu kakavos, arba naudokite 1 pienišką)
200ml 35% riebumo grietinėlės
200g kreminės varškės (naudojau liesą)

Biskvitui dubenyje išplakite kiaušinius su cukrumi, tirpia kava ir vaniliniu cukrumi. Supilkite aliejų ir vėl gerai išplakite. Suberkite miltus ir kepimo miltelius. Išmaišykite, kol neliks sausų miltų. Tešlą supilkite į kepimo popieriumi išklotą skardą ir kepkite iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 20-30 minučių, kol gražiai parus, o įkištą pagaliuką ištrauksite sausą.

Kremui mikrobangų krosnelėje ar virš garų ištirpinkite šokoladą. Grietinėlę užvirkite ir supilkite į šokoladą. Išmaišykite. Įmaišykite varškę. Paragaukite - jei trūksta saldumo - įmaišykite 1-2 šauktus cukraus.

Iškepusį biskvitą, ataušinkite, gražiai nupjaukite, kad paviršius būtų lygus. Jei norite galite šiek tiek sulaistyti kava ar alkoholiu. Biskvitą dėkite į formą atsegamais kraštais, užpilkite kremu ir palikite sustingti bent 2-3 valandoms šaldytuve.

Skanaus :)

Pagal asmeninę patirtį ir modifikuotą Forellės receptą

O dabar apie languotos prijuostės gegužės mėnesio temą "Aš valgau akimis", kurią paskelbė Elinga iš Spoon alley.
Ji klausia, o aš sąžiningai atsakau:
Ar grožis yra lygiai taip pat svarbu kaip ir skonis? Ir taip ir ne. Nelabai norėsis valgyti neestetiškai patiektą maistą, jei jį ruošiau ne aš. Tad svečiuose ar kavinėje išvaizda labai svarbi. Jei ruošiu pati sau - nedažnai tai būna šedevrai, tiesiog elementariai išdėliota lėkštėje ir tiek. Dėl svečių ir fotosesijoms pasistengiu labiau, bet žinau, kad tikrai yra kur tobulėti. O jei kalbam apie recepto pasirinkimą - tada taip, išvaizda labai svarbu. Nemanau, kad išvydę pliurzę lėkštėje norėsime ją pagaminti. O skoningai pateiktą patiekalą iš karto norisi traukti į sąrašą.
Ar lygiai kaip aš apsiseilėjate pamačiusios/pamatę gražiai išdėliotus salotų lapus ir stiklinę kefyro (nors šiaip jau, kefyro visai nemėgstate) ;) Hmm, mėgstu/galiu valgyt daug ką. Seilėtis nesiseilėju, bet jei foto graži - receptą būtinai perskaitau.
Ar Jūsų pasirinkimą pirkti, gaminti ir valgyti nulemia pirkinių ir galutinio produkto išvaizda? Negražių bananų neperku, net jei to reikalauja receptas. O į gražius makaronų/konservų/prieskonių įpakavimus visad atkreipi dėmesį. O jei dar yra viso to gėrio serija taip ir norisi nusipirkti viską iš eilės. Ir nesvarbu, kad galbūt kai ką retai naudosi. Todėl stengiuos šiems norams atsispirti - neturiu savo namų su gražia virtuve, kur būtų galima rikiuoti gražius prieskonius - dabartiniuose 6 kvadratuose nedaug kas tilptų (mhm išmanioji virtuvė :) ). O ką valgyti grožis nelabai ką lemia. Puikiai žinom, kad vidutinės klasės kavinėse maistas meniu nuotraukose ir realybėje labai skirsis. O geresnėse bus tikrai estetiškai patiekta.
Nagi, parodykite ir pasidalinkite ką tokio gražaus valgėte vakar :) Ką nuveikiau vakar parodyti neišeis - ne ta eilė, kiek receptų užkaupiau, bet tikiuosi prieš savaitę ruoštas tortas tiks ir yra pakankamai gražus :)

Dovilė Languotos prijuostės tema balandžiui paskelbė makaronus. Ir aš kaip dažna jų valgytoja prižadėjau kažką paruošti. Ir koks likimo pokštas - tą mėnesį makaronus ruošiau vos vieną kartą.
Tad makaronai paprastieji - tinkami kasdienai ir pietums į darbą. Nesudėtinga ir greita. Manau ne vienas kažką tokio makaluojate, kai reikia greitai, skaniai ir daug.

2,5 porcijos:
1 svogūnas
2 skiltelės česnako
aliejaus
300g vištienos filė
viduržemio jūros prieskonių mišinio
1 paprika (naudojau žalią)
400g konservuotų pomidorų
žiupsnis aitriosios paprikos
druskos
pipirų
250 g makaronų
tarkuoto kietojo sūrio

Svogūna susmulkinkite. Česnako skilteles išspauskite. Keptuvėje įkaitinkite aliejų, suberkite svogūnus ir česnakus. Vištieną supjaustykite mažais gabalėliais, apibarstykite prieskonių mišiniu, dėkite į keptuvę ir apkepkite. Papriką supjaustykite kubeliais ir suberkite į keptuvę.
Virkite makaronus pagal instrukciją ant pakelio.
Supilkite konservuotus pomidorus į keptuvę, pagardinkite aitriąja paprika, druska ir pipirais.
Į lėkštes dėkite makaronų, pilkite padažo ir pagardinkite kietuoju sūriu.

Skanaus :)

Savaitgalį Bajaliai buvo pasikvietę į žuvies ir jūros gėrybių vakarienę. Ta proga sumeistravau paštetą, kuris visiems patiko. Išmėginti verta, nes jis paprastas, kaip 2x2, o viskas ko reikia, tai rankinio maisto smulkintuvo-blenderio. Skaniausia su savo sudaigintais svogūno laiškais ;)

1 indeliui:
180 g riebios varškės
100 g rūkytos lašišos
4 valg. š. natūralaus jogurto (galima keisti grietine)
5 svogūno laiškai
druskos ir pipirų pagal skonį

Į smulkintuvo indą sudėkite varškę, 50g lašišos, jogurtą ir svogūno laiškus. Viską smulkinkite iki vientisos masės. Tada sudėkite likusią lašišą, pagardinkite druska ir pipirais ir pulsuojančiu rėžimu įmaišykite (turi likti šiek tiek lašišos gabalėlių.
Tiekite su juoda duona, tortilijų traškučiais ar duonos skrebučiais. Taip pat tiktų kaip krepšelių įdaras.

Skanaus :)

Kiaunė Languotoje prijuostėje klausia apie žuvies valgymo įpročius:
O kur Jūs perkate ir kaip ruošiate žuvį? kaip dažnai ją valgote?
Jei atvirai - žuvis retas svečias mano virtuvėje žaliu pavidalu. Perku kas mėnesį po kilogramą-du rūkytos lašišos iš slapto tiekėjo :). Ir valgau ją labai paprastai ir neįdomiai - lašiša+balta forminė duona + citrina. Arba juoda duona + lašiša + krienai + advokadas. Dar kartais susimaišau padažą makaronams iš svogūno + grietinėlės + pipirų + lašišos. Na ir pora savaičių kai džiaugiuosi šiuo aukščiau aprašytu pašteta. Patogu, skanu, nesudėtinga :) Antra pagal dažnumą žuvis mano namuose - konservuotas tunas. Jis labai tradiciškai pas mane keliauja į salotas arba makaronų salotas. Na o trečioje vietoje turbūt rūkyta skumbrė ir rausvoji silkė. Jas ruošiu namie pas mamą įvairių švenčių metu. Jei turėčiau didesnę šeimą - mielai valgyčiau šamus, nes tai tikrai skani žuvis, tačiau vienai sau pirkti visos nesinori... Tad reziumuojant - žuvį valgau beveik kasdien ir lašiša yra vienvaldė karalienė tarp visų kitų (nors ir nesu tikra kiek naudingų medžiagų likę intensyvaus auginimo metu...).

O čia ieškokite konkurso, kur galite laimėti į mano dubenėlį panašias lėkštes ;)

Apie receptą kiek vėliau, o dabar reikia pasipasakoti ką valgo blogeris, nes Inga to paklausė "Languotos prijuostės" projekte.  Nežinau, ką jums sufleruoja mano tinklaraštis, bet tikrai mėgstu karštus sumuštinius. Puri kvadratinė bulka, Vilniaus majonezas (arba dar tas nepamenu firmos Be konservantų) ir geltonas sūris. Galiu tokiais maitintis visus rytus iš eilės nesukdama galvos arba įpjaustydama virtos vištienos filė. Pora mėnesių kaip jaukinuosi košes rytais ir tai visai neblogai - džiovinti vaisiai, riešutai, šokolado gabalėliais tikrai pagerina skonį (mhm, kartais verdu granolą). Dar labai mėgstu tirpią kavą su pienu. Išvis - kavą geriu be pieno tik iš bėdos arba jei netyčia tiekiamas tortas. O kai reikia rinktis arbatą - renkuosi raudoną. Pietums pas mane vyrauja patiekalai tinkami neštis į darbą - troškiniai ir makaronų receptai. Dar - pica ant sluoksniuotos tešlos kvadratėlio. Vienas kitas vaisius ir/arba jogurto indelis. Nelabai mėgstu šildytą maistą, bet mėgstu žinoti, ką valgau. Be to tai taupo laiką :) Vakarienėms irgi dažniausiai nesu išranki - jei pareinu namo po ilgos dienos darbe kokį pusę 21, tuomet racione kartais būna tik stiklinė vandens ir lova, kartais sumuštinukas su rūkyta lašiša ir kava ar arbata. Nesu jautri kofeinui :) jei pavyksta grįžti anksti - mėgstu save palepinti. Tuomet meistrauju įvairias salotas, vėrinukus, kepu blynus ar nesaldžius pyragus. Kai gera nuotaika ruošiu ir sau ir kambariokei, o ji kartais atsilygina tuo pačiu :) pasilepinimui kepu keksus arba keksiukus - šie kepiniai visad buvo ir turbūt dar ilgai bus mano favoritai :). Bet labiausiai laukiu savaitgalių, kai yra laiko, šviesu ir galima gaminti kažką įdomesnio, fotografuoti ir dalinti su jumis ;).

O dabar apie receptą.
Šiek tiek teko domėtis glikemijos indeksu, tad šia proga paprastos rūkytos lašišos salotos. Žinau, kad lenkiški ridikėliai nei skanu, nei sveika, bet man jie taip asocijuojasi su pavasariu, kad negalėjau atsilaikyti...Greita ir skanu - puikiai įsipaišo į mano "po darbo" receptų sąrašą.

2 porcijoms:
50 g lašišos filė
6 ridikėliai
sauja salotų lapelių (gražgarscių, lolo rosso, salotinių sultenių)
citrinos sulčių
aliejaus
medaus
pipirų

Padažui:
4 šaukštai natūralaus jogurto
2 arbatiniai šaukšteliai krienų
druskos
pipirų

Lašišą ir ridikėlius supjaustykite plonais griežinėliais ir sudėkite į lėkštę. Padažui skirtus ingredientus sumaišykite ir užpilkite ant lašišos. Ant viršaus dėkite saują salotų ir įspauskite citrinos sulčių, užpilkite medaus ir pagardinkite pipirais.

Skanaus :)

Pagal BBC Good Food

Šį mėnesį Languotą prijuostę ryši Villa Alps. Jos pasiūlyta tema - Maistas ir šiukšlių dėžė.
Prisipažinsiu - kartais būnu tikra maisto gadintoja - sūrį tiek "ištaupau", kad jis ima pelyti, jei džemas labai skanus, tai jį irgi labai po truputį valgau ir jis surūgsta... Ne iš blogos valios - tiesiog skaniais daiktais norisi mėgautis kuo ilgiau, deja barake stovinti kokių 20 metų senumo Snaigė neišlaiko produktų gerų taip ilgai kaip naujos kartos šaldytuvai.

Taigi apie likučius. Stengiuosi, kad tokių nebūtų. Bet jei lieka yra 4 išeitys:
pyragėliai su įdaru (su sluoksniuota tešla ar empanados)
padažas makaronams (juk su jais viskas tinka)
mišrainė su majonezu (be komentarų)
bulvių užkepėlė ar picos gaminys su viskuo

Aišku būtų labai šaunu prisišaldyti gatavų patiekalų, bet deja šiuo metu neturėčiau, kur dėti. Kamera ir taip vis dar pilna sluoksniuotos tešlos, šaldytų daržovių badsriubei (na tai kur paverdi su sultiniu 15 minučių ir gerai). O dar juk su kambarioke pusiau ja dalijamės. Bet aš už šaldymo idėją - kartais pasidarau dvigubą normą bandelių ir pusę užšaldau ar picos. Tada grįžus po darbų nereikia vargti ir galvoti ką suvalgyti. Žinoma, tai nėra pati sveikiausia alternatyva, bet manau tai geriau nei maximos mišrainės ir pan.

Taigi - jei jums liko visokios mėsytės, kiaušinių, alyvuogių ar dar ko - tikrai gaminkit empanadas. Tai mano vienas mylimiausių receptų (už ką reiktų dėkoti Eglei, kuri buvo metusi iššūkį kepėjuose be stabdžių).

Receptas jau 4 kartą. Nekartosiu tešlos pagaminimo, jos pilną aprašymą rasite paspaudę ČIA.

Įdarui naudota:
likęs virtas kumpis
kažkokia neaiški mėsytė (turbūt buvęs vyniotinis)
svogūnas
morka
česnakas
alyvuogės
druska
pipirai
(tinka praktiškai viskas!)

Svogūną supjaustyti ir į keptuvę. Kartu ten sudėkite ir stambiai tarkuotą morką. Šliūkštelėkite aliejaus, sudėkite kapotą česnaką. Kai svogūnai pabals sudėkite gabalėliais susmulkintą mėsytę. Galiausiai sudėkite alyvuoges. Padruskinkite ir papipirinkite. Gautą masę dėkite ant tešlos, formuokite pyragėlius ir kepkite orkaitėje.

Skanaus :)

Pagaliau prisijaukinau avižas! Pirmiausia apie granolą sužinojau pas Eglę, tada pamačiau pas Karoliną ir labai labai knietėjo pagaminti. Vėl - nieko naujo. Receptas pagal Eglę su mini pakeitimais: (vis tik nusprendžiau perrašyti receptą, kad nereiktų ieškoti)

Naudojau:
500 g avižinių dribsnių
200 g migdolų
100 g kokoso drožlių
100 g džiovintų spanguolių (nuplikiau verdančiu vandeniu ir nusausinau popieriniu rankšluosčiu)
¾ šaukštelio cinamono
60 ml bekvapio aliejaus (naudojau alyvuogių)
50ml kokosų sirupo + 110ml grenadino sirupo (iš esmės tinka bet koks sirupas, skystas medus)
100 g gabaliukais susmulkinto pieniško šokolado su lazdyno riešutais

Dubenyje sumaišykite avižinius dribsnius, migdolus, kokosų drožles, ir cinamoną. Viską užpilkite aliejumi ir sirupu, išmaišykite. Supilkite į kepimo popieriumi išklotą skardą, kepkite orkaitėje, įkaitintoje iki 180 °C temperatūros, apie 30-35 min, kas 10 minučių permaišykite medine lopetėle (man gerai skrudo, bet truputį skrudinta dar skaniau). Išėmę iš orkaitės greitai įmaišykite šokoladą, o ataušus - džiovintas spanguoles.
Tai iš tiesų tobula. Net nesitikėjau, kad gali būti taip skanu. Taigi labai rekomenduoju išbandyti visiems, kas mano, kad nemėgsta avižų.

O dabar svarbiausia - Languota prijuostė. Nuo rytdienos ji priklauso Rimai . Taigi laukit naujos temos ir dalyvaukit ;)

O savo nesėkmėmis pasidalino:
Viktorija ir plikytų pyragaičių receptas
Giedrė - jei jaučiatės prastai virtuvėje, manau jos nesėkmės pralinksmins ir vers pasitempti
Ineta ir jos seniau gaminti plikytinukai
Eglė - prisiminimų kupinas įrašas

O dabar papasakosiu ir aš...
Jau skundžiausi, kad močiutės tobulasis kremas pakiša koją... Na atrodo šiemet jį pavyko pergudrauti (45min pokalbis telefonu su teta, kad ji "stebėtų" mano darbo eigą) ir pagaliau pavyko ne vanilinė sriubytė, o tikras kremas.
Kartą po gaminimų teko valyti stalą, sieną, grindis, plytą, savo naują baltą džemperį, palangę ir langą barako virtuvės. Sugalvojau pagaminti šį tortą . Gaminau, plakiau ir tik po to prisiminiau, kad reikia vandenį supilti. O tešla jau buvo susiformavusi. Supyliau vandenį. Įjungiau mikserį. Ir voila - pusės vandens susimaišiusios su kakavine šokoladine tešla pasklido po virtuvę. Gražu buvo žiūrėt, lyg kas šliukštelėjęs būtų.
Kiek su želatina karų turėjau - juk pradžioje svarbu buvo pagaminti, o kaip veikia viena ar kita priemonė nebuvo svarbu. Taigi teko valgyti ir pyragų su želatinos gabalėliais, ir per skystų pyragų, dėl per mažo jos kiekio ir dar kitokių nesąmonių. Paskutinė - želė supilta nepradėjusi stingti ant sausainių. Viskas tiesiog išbėgo :)
Kiek kiaušinių sugadinta mokantis kepti TIKRĄ biskvitą vien iš kiaušinių, miltų ir cukraus. Žavių kepinių turėdavau, bet barake viskas susivalgo, ant ko tinka uogienė :D Bet išmokau. Ir daugiau negaminu. Mano mylimiausias biskvitas - šis, kuriam baltymų atskirai plakti nereikia. Tik svarbu laikyti proporcijų ;)
Daugiau niekad mėsos nebebandau atitirpinti mikrobangėje - kartą joje ji apvirė, paleido kvapą ir jokie prieskoniai nepermušė pasidariusio blogo kvapo. Arba šviežia arba natūraliai atitirpinta.
Dar viena nesėkmė kainavusi daug nervų - biskvitų kepimas ant kepimo popieriaus. T.y. kai į apvalią formą įtiesiamas popierius ir tada pilama tešla. Nežinau, kalta čia forma, tešla ar orkaitė, bet man jų apačia būna visad žalia, nors viršus gražus. O kartais pyrago apačia net pakilusi formos apačios. Prakaituoja? :D
Naujausia nesėkmė mielės. Nors teoriškai ir žinau, kad sausas mieles reikia maišyti su miltais, o su vandeniu ir cukrumi šviežias, kartais imu ir pridarau nesąmonių. Užsimaniau šių puikių bandelių. Produktai visi, tik mielės ne šviežios, o sausos. Ir dar pastovėjusios neaišku kiek. Gaminau viską kaip įprastai ir.. Neiškilo. Buvo valgoma - kaip barankėlės/traškučiai. Bet ne tai, ko tikėjausi. Gerai, bent tiek, kad pakartojus su šviežiom mielėm viskas puikiai pavyko :)

Tai manau tiek - matyt iš kitų nesėkmių gerai pasimokiau ir net nepamenu...

Ačiū toms, kurios dalyvavo :)