Nors užsuku čia su pertraukomis, tikiu, kad dabar į blog'ą patenka tik geriausi įrašai ir receptai. Meilė maistui niekur nedingo, tiesiog ji gyvena tyliau, o tūpčiojimą su fotoaparatu aplink maistą, pakeitė tiesiog dalinimasis juo. Juk gerą receptą visad galima pakartoti, o eksperimentų dėti net neverta, nes tai gali būti vienkartinė sėkmė. Per nerašymo laiką tikrai pasiilgau laisvų tekstų, kai niekas netikrina ir nesveria kiekvieno mano žodžio, nežiūri ar jis tinka ideologiškai. Viskas gerai ir su ta dalimi, tačiau kaip šiek tiek mėgstanti rašyti pasiilgau laisvės, kai mano žodis paskutinis :)
*** nuo čia apie maistą ;)
Na bet aš ne apie tai. Vis tik čia maisto tinklaraštis ir jums, jei jau užsukote čia, turėtų būti smalsu sužinoti, kodėl pyragą pavadinau taip pompastiškai "Geriausias varškės pyragas su dvigubu obuolienės sluoksniu". Visų pirma, nes, atvirai, jis geriausias. Geriausias iš tų, kurie nepatenka į kategoriją cheesecake arba varškės apkepas. Daugeliui puikus varškės pyragas asocijuojasi su pyragu "Draugystė", bet man neteko jo ragauti skanaus. Patikėkite, teiravausi ir pirkau įvairaus lygio parduotuvėse ir kepyklėlėse. Kažko man jame trūksta. Varškė kartais per saldi, kartais per rūgšti. Per standi ir byranti. Per daug tešlos. Nederanti uogienė. Jei manote, kad jūsų "Draugystės" pyragas geriausias ir gali rungtis su šiuo - mielai priimsiu iššūkį :) . Kita vertus šis pyragas turi tris gerus ingredientus: trapią smėlinę tešlą, purų ir saikingai saldų varškės įdarą ir du sluoksnius obuolienės. Jei jums dar neėmė kauptis seilės, nes mano aprašymas neturi to tobulo papasakojimo - surizikuokite ir iškepkite.
Tai nebus jūsų gražiausias pyragas. Pjaustomas šiek tiek lūš per šonus. Jei nepataikysite bortelių aukščio - žinoma tekės įdaras. Bet vis tiek kviečiu suteikti jam šansą, tuomet suprasite, kodėl jį taip giriu. Dar vienas pliusas - jis labai tinkamas suvartoti tiems liūdniems obuolienės stiklainiams, kuriuos su meile jums įdavė mama ar močiutė dar praėjusį rudenį, o jūs taip jų ir neatidarėte, nes virėte kokią nors super mega über kriaušių-kardamonų-goji uogienę.
Recepto atsiradimui sau garbės neprisiimu - jis iš Saulėta virtuvė pyragų lobyno, o ši jį nusižiūrėjo nuo Žaidimų aikštelė blog'o (tiesa Eglė dabar gyvena kitais projektais ir gėrėtis jos nuostabiomis maisto fotografijomis galite Baltic Art of Eating bei Tastemaker). Manau nėra nieko nuostabiau, nei kai receptas ima gyventi savo gyvenimą, auga, keičiasi ir transformuojasi. Kai vienas receptas įkvepia kitam - nerealu!
Tad žemiau receptas su nuo manęs pridėtu pirštu.

Viena 20 cm skarda


Įkaitinkite orkaitę iki 180 laipsnių.
Į indą sudėkite minkštą sviestą, supilkite aliejų. Suberkite miltus, cukrų, cinamoną. Iš pradžių šaukštu, vėliau rankomis užminkykite tešlą. Ji bus minkšta ir tarsi smėlinė. 4/5 tešlos suberkite į kepimo popieriumi išklotą skardą (naudojau stiklinį indą ir išklojau jį popieriumi - patogu) ir išlipdykite kraštus. Dėkite į šaldytuvą, kol ruošite įdarą.
Įdarui kiaušinius ir cukrų išplakite. Sudėkite varškę ir išsukite. Tuomet sudėkite pudingo miltelius ir dar sykį lengvai išmaišykite.
Ištraukite tešlą iš šaldytuvo. Užkrėskite obuolienės ant dugno, palyginkite. Supilkite varškės įdarą. Mažais gabaliukais dėkite likusią uogienę ant viršaus (netepkite, jei varškės įdaras skystokas, ji paskęs, o mes norime, kad liktų ant viršaus). Užtrupinkite likusią tešlą.
Šaukite į orkaitę ir kepkite 70-75 minutes, kol vidurys vos vos teliūskuos, o trupiniai bus gražiai parusvėję. Kepimo laikas gali skirtis priklausomai nuo jūsų indo ir orkaitės tipo.

Skanaus :)