Net jei gyvenate tik dviese - tai ne priežastis pasinaudoti gera akcija ir nusipirkti visą lašišą. Paruošę vieną kartą orkaitėje maisto turėsite dar bent dviems dienoms (žinoma jei esate lašišos mylėtojai 1,5 kg lašiša įveiksite per vakarą). Man labai patiko šis receptas -viskas vienoje skardoje, tad nereikia rūpintis garnyru.
 Tik primenu, kad rinkdamiesi žuvį žiūrėkite, kad jos žvynai būtų gražiai prigludę, neapgliaumiję, o akis būtų kuo skaidresnė. Grįžę žuvį gerai nuplaukite bei išplaukite vidų, nuskuskite žvynus.
4-6 porcijos
1 kg bulvių (4-6)
aliejaus kepimui
druskos
5 rūšių maltų pipirų
1 ekologiška citrina
1,5 kg svorio lašiša
1 kuokštas petražolių
1 kuokštas raudonėlių
pomidorų (nebūtinai)
smidrų (nebūtinai)

Įkaitinkite orkaitę iki 250 laipsnių. Bulves nuskuskite ir supjaustykite griežinėliais. Sudėkite į skardą. Apšlakstykite aliejumi, pagardinkite druska ir pipirais bei viską sumaišykite. Palyginkite, kad bulvės padengtų visą skardos paviršių.
Citrinos žievelę nuskuskite, o pačią citriną nulupkite taip, lyg luptumėte apelsiną. Taip padarius žuvis neapkars nuo baltosios žievelės dalies, tačiau kvepės citrina.
Dalį petražolių ir raudonėlių susmulkinkite, sumaišykite su citrinos žievele. Aštriu peiliu (geriausia su dantukais) žuvyje padarykite 5-6 įpjovas iš abiejų pusių, apie 1,5-2 cm gylio. Įtrinkite jas druska ir pipirais, prikimškite žolelių. Paruoštą žuvį dėkite ant bulvių.
Kepkite 15 minučių 250 laipsnių temperatūroje, po to sumažinkite kaitrą iki 180 laipsnių ir kepkite dar 25-30 minučių. Jei kepsite pomidorus - juos įdėkite sumažinę kaitrą ir kepkite kartu 25-30 minučių. Jei kepsite ir smidrus - juos įdėkite 10 minučių prieš kepimo pabaigą.

Skanaus :)

Pagal Jamie Oliver receptą

 Jei vis dar ieškote šventinės silkės - rekomenduoju išbandyti šią su pievagrybiais, paprika ir kmynais. Ją ruošiau knygai "Gaminame namuose" ir patikėkite - visi liūdėjome, kad jos pagaminau taip mažai.
 Ši silkė buvo mano 2014 metų Kūčių atradimas, kai panašios paragavau pas draugo mamą svečiuose. Nors vaikystėje turbūt atsivalgiau „Močiutės silkės“ pomidorų padaže su morkomis ir paprika – ši kitokia. Patiks, jei silkės turi būti kuo mažiau, o daržovių kuo daugiau.

Šie metai buvo tikrai nuostabūs. Net negaliu patikėti, kad jie jau į pabaigą. Metai - pilni dovanų, atradimų, išsipildžiusių svajonių, naujų skonių ir potyrių. Avižų pienas,  diplomas, vyno degustacijos, išskirtinė vakarienė, Vengrija, Vokietija, pyragai stiklainiuose, produktai be gliuteno, geresnė kakava, čija, kynva, burnotis, vokiečių kalba, kepykla, Ispanija, Smaguris, mano knyga, VMG, puikūs alūs ir vynai, tūbiai, skani arbata, tinklaraštininkai, namai, daugiau trintų kokteilių, senos draugės, spurgos, pyragai. Tiek fantastiškų dalykų - vos aprėpiu viską. Taip smagu perbėgti per nuotraukas, Instagram, kvailus video ir viską prisiminti.
Paskutinės dovanos jau supakuotos, dalis jau įteikta. Smagurio leidykla šiais metais ėmėsi ir kokybiško maisto projekto www.smaguris.lt . Nežinau kaip jūs, bet aš labai mėgstu išbandyti naujus produktus, todėl apsidžiaugiau galimybe patyrinėti jų asortimentą. O be to mėgstantiems maistą, kas geriau, nei skani dovana? Mano draugai tikrai žino, ką aš mėgstu :)


Išbandžiau šventinę spanguolių arbatą, moliūgų pagardą "Čili moliūgas", pomidorų džemą Jam Jazz. Arbata jau šildo šaltas vakarais, o pomidorų džemas tyliai dingsta sumuštiniuose. Čili moliūgas tuo tarpu laukia savo eilės papildyti troškinį.
Pirmą kartą ragavau vytintos jautienos ir ji man labai patiko. Šokolado gurmanus sužavės Naive tamsus pieniškas šokoladas su baravykai - mėgaujuosi juo po truputį kasdien. Linų sėmenų duonelė su kanapėmis man nebuvo naujiena - dažnai siunčiu šios firmos duoneles giminaičiams į užsienį, tačiau pirmą kartą ragavau pati. Tikrai puikus traškus užkandis. Na ir galiausiai - judros sėklos. Taip jau sutapo, kad apie jas galėsite šiek tiek daugiau sužinoti ir sausio mėnesio Virtuvės žurnalo numeryje.

 Beje apie Virtuvę - smagu, kad nuo gegužės mėnesio truputį prisidedu prie šio žurnalo ir turiu puikią progą ne tik pati atrasti įdomius produktus, bet ir apie juos papasakoti kitiems.
Paskutinioji džiugi naujiena - vieną mano eksperimentą iš itin imantrios knygos Bistronomy pamatysite ir naujausiame Virtuvės mitų griovėjų žurnale. Kartu su Skirmante iš Forellės receptų gaminome pagal tą patį receptą spurgas ir jos buvo puikios ;)
Tad tiek šiam kartui. Ačiū 2015-ieji, Jūs buvot puikūs!

P.S. Mano GP magijos Facebook vyksta žaidimas, kurio metu galite laimėti 10 Verdu ir kepu žurnalų + VMG kalendorių 2016 metams ;) https://www.facebook.com/GPMagija/photos/a.121035494619114.31235.121028354619828/914255468630442/?type=3

 Paskutiniu metu mano tinklaraštyje vyrauja saldėsiai. Na dar vienas receptas tikrai nepakenks. Juolab, kad tai traškūs, senoviški vafliai. Kepti senoje rusiškoje vaflių keptuvėje kelia malonius prisiminimus. O ir vaflinei teko pakeliauti, būti parduotai ir vėl atpirktai (ne be mano zyzimo, kad man jos labai reikia :) ). Man šis receptas pats geriausias, pirmą kartą pati jį išbandžiau dar bendrabutyje perskaičiusi tetos-pusseserės blog'e Kokonas. Niekada nenuviliantys ir itin paprasti.
Apie 10-12 vaflių
200 g sviesto
5 kiaušiniai
200 g cukraus
200 g miltų
vanilės (nebūtinai)

Sviestą ištirpinkite ir atvėsinkite. Kiaušinius išplakite su cukrumi iki baltos masės. Plakite ir plona srovele pilkite sviestą. Suberkite miltus bei vanilę. Viską gerai išplakite. Dėkite po 3-4 šaukštus masės ir kepkite vaflių keptuvėje, kol gražiai parus.

Skanaus :)

 Gruodžio 3 dieną pirmą kartą lankiausi vyno degustacijoje. Renginio metu buvo pristatytos 8 rūšys Gerard Bertrand vyno su prie jų priderintais užkandžiais, kuriuos ruošė restorano "Time" virtuvė.
 Kadangi vyno degustacijoje lankiausi pirmą kartą - buvo tikrai įdomu ragauti, ieškoti kvapų, skonių ir aromatų.
Vyninės atstovė Laura Perez-Garrigue ir UAB „Eugesta“ someljė Dariuš Miler pristatė regioną iš kurio kilę Gerard Bertrand vynai. Sužavėjo tai, kad vyno ūkis siekia puoselėja gamtą ir siekia kuo daugiau savo vyno gaminti biodinaminiu būdu. Apsilankyti jų vyninėje geriausia liepos-rugpjūčio mėnesiais, kuomet pradedamas spausti vynas. Kaip juokavo Laura - kuo daugiau nemokamų rankų ir kojų - tuo geriau. O ir turistams vyno gamyba smagi atrakcija.
„Gio“ serijos vynai – tiek raudonasis, tiek baltasis – pagaminti iš tos pačios vynuogių veislės „Grenache“. Siekta parodyti, kaip skirtingais gamybos būdais iš panašios žaliavos galima išgauti visiškai skirtingus rezultatus. Be šių dviejų,  galima įsigyti ir rausvąjį Gio vyną, kuris taip pat pagamintas iš Grenache veislės vynuogių. Tai neįpareigojantis vynas, skirtas tiesiog mėgausi juo ir negalvoti apie jį, t.y. toks vynas tiks derinimui su maistu ir jo neužgoš.

„Naturallys“ linijos „Chardonnay“ ir „Merlot“ vynams vynuogės užaugintos tik ekologiškai sertifikuotuose vynuogynuose, esančiose vėsesnėse Langedoko vietose. Jie atskleidžia tikrąsias vynuogių veislių ypatybes – šių vynų gamyba minimaliai paveikta žmogaus.
„Terroir Corbieres“ ir „Grand Terroir Tautavel“ pagaminti iš panašių vynuogių mišinių, didžiąją dalį sudaro „Grenache“ bei „Syrah“, papildyti nedideliu procentu „Mourvedre“  arba „Carignan“. Šie vynai, nors ir panašios sudėties, atstovauja visiškai skirtingiems stiliams. „Corbieres“ gaivus, vidutinių taninų, prieskoninėmis žolelėmis bei levandomis kvepiantis vynas, o „Tautavel“ vynas – tvirtos tekstūros ir taninų, prinokusių juodųjų uogų skonio bei kvapo, jame daugiau jėgos ir koncentracijos. Tikrai patiks tiems, kas mėgsta tvirto kūno vyną (pirmiausia pagalvojau apie Beatą iš Braškės su pipirais, gaila, kad jos tą vakarą nebuvo).

Labiausiai sužavėjęs to vakaro vynas - raudonasis 2013 metų „Clos d‘Ora Minervois La Liviniere“. Visų pirma, negeriu daug raudono vyno ir nežinojau, ko iš jo tikėtis. Tačiau vos po pirmo gurkšnio pakerėjo savo mėlynių, serbentų ir vanilės natomis. Geriausia kaina galima įsigyti Danijoje - butelis atsieis apie 165 eurus.
Vakarą vainikavo vynas, kurį dar ilgai prisimins svečiai: 1945 metų derliaus Riversaltes vynas iš „Legend Vintage“ linijos. Šis vynas pagamintas iš aptiktų vyno saigyklų. Ilgi brandinimo metai vynui suteikė intensyvios gintaro spalvos, migdolų, Sultanos razinų, cukatų bei vanilės kvapų. Aromatas intensyvus, kompleksiškas ir sudėtingas, besikeičiantis taurėje. Šio vyno Lietuvoje tektų gerai paieškoti, o ir radus ne kiekvienas įpirktų - butelis kainuoja apie 400 eurų. Bet jei atsirastų galimybė - būtinai jo paragaukite. Gerard Bertrand turi platų seno vyno pasirinkimą ir visus juos galima įsigyti. Vintage kolekcijoje seniausias vynas pagamintas 1875 metais.

„Svarbu ne tik vynas, kurį ragaujate, svarbu ir aplinka, žmonės, proga. Ragaujant vyną jo skonis sukelia įvairias  asociacijas, todėl labai svarbu emocijos, kurias patiriate ragaudami vyną“ – patirtimi dalijosi L. Perez-Garrigue.
Buvo tikrai smagus vakaras gilinantis į vyno subtilybes. Beje ūkyje liepos-rugpjūčio mėnesiais vyksta didelis džiazo festivalis Jazz à l’Hospitalet, tad tai dar viena proga, kodėl verta nuvykti į pačius Prancūzijos pietus.

 Mano draugo tėtis labai mėgsta juodą šokoladą ir šokoladinius pyragus. Tad kiekvieną kartą, kai važiuojame į svečius, turiu sau mažą užduotį iškepti kažką šokoladiško ir kažką naujo. Šį kartą tai pyragas pagal receptą iš mano knygos "Gaminame namuose", tačiau įprastus miltus pakeičiau migdolų miltais. Pyragas buvo dar drėgnesnis nei įprastai. Kiekis tikrai didelis, tad užteks 10-12 smagurių arba dviem dienoms ;)
180 g sviesto
200 g cukraus
2 arb. š. tirpios kavosmiltelių
280 g šokolado (40–60 % kakavos)
1 vanilės lazdelės sėklyčių
3 kiaušiniai
130 g migdolų miltų (galima keisti Extra arba Karališkais)
1 arb. š. kepimo miltelių
žiupsnelis druskos
200 g šokolado (ne mažiau 60 % kakavos)

Viršui:
200 g varškės
2 kiaušiniai
60 g cukraus pudros

Įkaitinkite orkaitę iki 180 °C. Kepimo skardą išklokite popieriumi.
Ištirpinkite sviestą, cukrų ir kavos miltelius.
Sulaužykite 280 g šokolado ir įmaišykite į sviesto masę, kad ištirptų. Sudėkite vanilės sėklytes. Kai masė bus truputį pravėsusi – įmuškite kiaušinius ir išplakite. Suberkite miltus, kepimo miltelius ir druską. Išmaišykite,
kol neliks sausų miltų, tačiau neplakite.
Likusius 200 g šokolado sukapokite gabalėliais ir įmaišykite į masę. Masę sukrėskite į skardą.
Varškę išsukite su kiaušiniais ir cukraus pudra, užpilkite ant šokoladinės masės ir pamaišykite šaukštu, kad sluoksniai susimaišytų.
Kepkite 35–40 minučių 20 x 20 cm skardoje arba kekso kepimo formoje, išklotoje kepimo
popieriumi. Iškepusį pyragą 5 minutes vėsinkite skardoje, po to su popieriumi iškelkite ir atvėsinkite ant grotelių.

Skanaus :)

 Balandį taip ieškojau kriauklių formos makaronų Kaune - ir kaip tyčia jų nebuvo. Dabar, kai atrodo jog jų yra visur, pagaliau pagaminau seniau suplanuotą receptą. Špinatų įdarą pagardinau kumpiu, tad šiuo mažu pakitimu tikrai turėtų džiaugtis vyriškoji šeimos dalis. Beje šie makaronai labai patogūs ir tinkami neštis į darbą ;)
apie 30 kriauklių formos makaronų 
200 g ricotta sūrio
250 g varškės (9% riebumo) 
50 g smulkiai tarkuoto kietojo sūrio + dar šiek tiek apibarstymui
krapų, petražolių, bazilikų ar kitų šviežių žalumynų
50 g špinatų
50 g kalakutienos kumpio
žiupsnis šviežiai maltų juodųjų pipirų
žiupsnis druskos

Kai rudenį gaunate dideles cukinijas - kepkite keksą. Jei niekad nebandėte - žinokite jis labai purus ir tirpsta burnoje. Pirmą kartą cukinijos kekso paragavau per blogerių susitikimą Kaune, o jį atsivežė Rūta. Po to dar ne kartą jį kepiau, bet niekaip nepasidalindavau - dingdavo per greitai nuo stalo :)
Šį kartą apsidraudžiau - kepiau iš dvigubos normos ir paruošiau 3 skirtingus (taip, vis dar knygos ruošimo įtaka gaminti visko po 3 :) ): su šokoladu, su baltu šokoladu ir su spanguolėmis. Išbandydykite ;)

390 g miltų
2,5 a.š. kepimo miltelių
Žiupsnelis druskos
2 kiaušiniai
180 ml aliejaus
200 g cukraus
1/2 citrinos sulčių ir nutarkuotas geltonasis žievelės sluoksnis (galima dėti ir daugiau)
450 g cukinijos be odos ir sėklų
150 g džiovintų spanguolių

Įkaitinkite orkaitę iki 190 laipsnių.
Cukiniją sutarkuokite ir palikite inde, kol ruošite kitus ingredientus.
Sumaišykite miltus, kepimo miltelius ir druską.
Mikseriu plakite kiaušinius, kol suputoja. Įplakite cukrų, paskui lėtai supilkite aliejų.
Įmaišykite citrinos sultis ir žievelę, cukiniją nusunkite, gerai nuspauskite ir taip pat įmaišykite. Suberkite spanguoles.
Dalimis įmaišykite miltų mišinį, kaskart gerai išmaišykite.
Sudėkite paruoštą tešlą į sviestų pateptą kekso formą kepkite apie 45 min., kol į pyragą įkištas ir ištrauktas medinis pagaliukas lieka sausas.

Skanaus :)

Jei kada kas klausdavo, ar svajoju atidaryti restoraną - visad sakydavau ne. Darbas virtuvėje nematant žmonių - ne man. Visada sakiau, kad noriu išleisti savo receptų knygą.
Kaupiausi šiam įrašui ilgai. Nors apie tai, kad bus knyga žinojau jau pernai (darbus pradėjau anksti), nenorėjau girtis, nes "o kas,jei nepavyks?". Jei bus nuspręsta, kad mano siūlymas nėra tinkamas arba, kad knyga nebus aktuali, nes kažkas jau anksčiau parašė panašią. Na, bet šiandien visos baimės jau praeityje, o knyga mano rankose.
Nuostabus jausmas laikyti savo kūrinį, versti lapus ir prisiminti kiekvieną patiekalą, kiekvieną eilutę kurią užrašei, beveik užuosti kvapus ir prisiminti skonius.
Kaip subrendau šiai įdėjai? 2014 metų sausį dalyvavau Young Business Leaders seminare. Ten mokėmės pažinti žmones, išgryninti savo tikslus, sužinojome apie save. Viena paskutiniųjų užduočių - įrašyti svajonę ir jos įgyvendinimo terminą bei eigą. Taip svajonė tapo ne tik menamu planu "kada nors", o konkrečia sau išsikelta užduotimi. Ir tai nuostabu - turint užduot,į į ją žiūri atsakingiau ir stengiesi dėl jos įgyvendinimo (o to dažnai nedarome su svajonėmis, nes jos atrodo per tolimos).
Anksčiau galvojau, kad rašyti receptų knygą daug lengviau - juk yra ingredientai, yra eiga, reikia tik tiksliai viską pateikti. Na ir dar žinoma nuotraukos. Pradėjus apima euforija, po kurio laiko ji truputį atslūgsta, o pabaigoje imi nekantrauti, kada jau bus rezultatas. Tai ilga kelionė, kurios metu tikra pasitikrini daug savo aspektų.
Pasižiūrėjusi pati stebiuosi - nuo praėjusių metų vasaros, kai darbai su knyga įsisuko sugebėjau parašyti ir ją ir magistro darbą, visą laiką dirbau, bei radau laiko asmeniniam gyvenimui. Galiu sau drąsiai rašyti pliusą, kad šiame gyvenime nėra nieko neįmanomo :) . Žinoma buvo ir nesėkmių, ir sunkių dienų, kai mūza apleisdavo, bet tikrai žinojau, kur einu ir dėl ko tai darau.
Esu labai dėkinga Julei, Skirmantei ir Beatai už palaikymą (o Julei už superpozityvą ir pagalbą TĄ skanų savaitgalį). Ramintai ir Rimai už globą nuo knygos pradžios iki pabaigos. Ačiū tiems, kurie tikėjo ir vis paklausdavo "o kada jau??".
Taigi mano knyga jau po truputį keliauja po Lietuvą - smagu pamatyti nuotraukas komentaruose, dar labiau laukiu atsiliepimų.
Tikiu, kad ir virtuvės naujokas ir jau ne pirmą mėnesį ten besisukantis ras joje kažką naujo.
O didžiausias džiaugsmas, jei ši knyga kažką paskatins gaminti, atrasti ir kurti virtuvėje :).
Tad, skanių atradimų, o jei turėsite klausimų/komentarų arba jei norėsite pasidžiaugti rezultatu - mano el.paštas gpmagija[et]gmail.com :) o aš jau netrukus vėl paskelbsiu naujų receptų ;)

Knygą jau galima įsigyti knygos.lt 
Trumpa peržiūra ČIA

Indrė

Buvo be galo malonu apsilankyti rugsėjo 11 dieną svetingumo komplekse "Monte Pacis" vykusiame "Vinalia rustica" renginyje. Čia savo vynus, midų, sūrius pristatė: vyno importuotojai "Amka", "Eugesta","Filipopolis", "Vyno guru", gamintojai „Gintaro Sino vynas“, „Sakiškių alus“, „Sušvės midus“, „Gerėja sūris“, „Obuolių namai“. Kelios akimirkos iš vakaro ir man labiausiai patikę gėrimai. Panaudotos mano ir Justo Samaliaus nuotraukos.



 Monte Pacyje patiekiami vynai. Taip pat ir kunigų vynas.

 Puikūs sūriai "Gerėja". Jų šeštadienį galima įsigyti prie Kauno pilies. Sūris su melsvu pelėsiu patiko labiausiai! Daugiau apie juos, kaip įsigyti jų interneto svetainėje.
 Sakiškių alus ruošia tikrai įdomius skonių derinius. Labiausiai patikęs - su avietėmis ir Himalajų druska. Limituota partija, tad, jei mėgstate alų, ieškokite Sakiškių alaus specializuotose parduotuvėse.
 Vyno guru teikia vyno pristatymo paslaugą į namus. Jei mėgstate lengvą baltą - šio būtinai turite paragauti. Šiuo metu galioja akcija - perkant du butelius vyno, pristatymas nemokamas ;)
 Nepamenu kada paskutinį kartą ragavau vermuto. Nustebino puikus skonis. Vienas labiausiai vertinamų ir populiariausių ispaniškų vermutų - raudonas "Yzaguirre" Reserva net 12 mėnesių brandintas ąžuolo talpose. Gali būti tiekiamas vietoje deserto.
 Puikus Prosecco tiekiamas tik geriausiuose restoranuose.
 Niekad negalvojau, kad sausas vynas gali būti toks puikus. Aromatų ir skonių bomba. Montalto Collezione di Famiglia Bianco Passivento. Šis vynas gaminamas iš vytintų vynuogių. Tai brangus ir ilgas procesas, italų vadinamas appassimento. Vynuogės vytinamos specialiose patalpose ir kas 20 dienų rūšiuojamos - taip iki sausio pabaigos prarandama apie 40% surinkto derliaus. Vynuogės spaudžiamos šalčiausiais metų mėnesiais, naudojant volinį vyno presą. Po fermentacijos vynas perpilamas į ąžuolo statines brandimui, kuriose vynas įgyja turtingą skonį bei aromatą. Platina Filipopolis. O šiam jų darbuotojui reikia kabinti medalį - pasakoja aiškiai ir įdomiai.
 Gintaro Sino obuolių ledo vynas - vakaro žymiausias. Jo būtina paragauti - puikus lietuvių darbas. Ledo vynas gaminamas iš gerai sunokusių, rankomis skintų obuolių. Sultys spaudžiamos žiemą ir laikomos šaltyje kelias savaites. Išvarvintos sultys ilgai fermentuojamos žemoje temperatūroje, taip išsaugant subtilų obuolių aromatą. Tai gerai subalansuotas, šilkinio švelnumo, elegantiško skonio vynas, dažnai vadinamas „skystuoju auksu“- ypatingai turtingas ir kvapnus, primenantis egzotinių baltų vaisių, migdolų, medaus aromatus. Rekomenduojamas prie pelėsinio sūrio, konditerijos gaminių, tinka ir kaip aperityvas, ir kaip puikus desertas. Tai būtų puiki dovana bet kokia proga.
 Beje labai patiko ir juodųjų serbentų. Galima įsigyti jų internetinėje parduotuvėje (su puikiomis dovanų dėžutėmis). Gintaro Sino vynai
 „Pommery“ – elitinis prancūziškas šampanas, sukurtas moters. Su itin švelnia puta, nepakartojamu skoniu, pripildytu ryškiomis vaisių natomis ir puikia kokybe. Briutas - be pridėto cukraus. Vynuogės: Pinot Noir, Meuniers, Chardonnay. Šampanas pagamintas iš 2/3 Pinot Noir ir Meuniers bei 1/3 Chardonnay vynuogių, išaugintų Champagne regione.

Vakaro metu ragavome puikią Ernesto Viršilo vakarienę. Traškios krevetės su wakame salotomis ir agurkų granite. Trijų rūšių kiauliena (papilvė tirpo burnoje). Kuprė marinuota meduje. Pažaislio obuolių obuolienė su kreminiu sūriu. Visus patiekalus papildė Gintaro Sino vynai.
Renginio dalyviai taip pat turėjo galimybę pasimokyti šokti Sirtaki bei išbandyti vynuogių trypimą kopjomis. Stalus puošė Studija Si 888 meistrai.
Ačiū visiems dalyviams ir organizatoriams už puikų vakarą!