Flanas tapo desertu numeris du. Ir labai aišku kodėl – mano močiutė gamino skaniai, tačiau visad turėdavo triukų rankovėje – spalvingi pudingo pakeliai iš bazių, grietinėlės milteliai (ar dar kas pamena tokius??), kapučino kava iš miltelių su papildomai užbarstomu šokoladu (visad bandydavau paslapčia jų paskanauti). Tad vanilinis pudingas buvo mėgstamas ir flanas tiesiog buvo patogi valgymui versija. Jį pagaminti lengviau, nei gali pasirodyti. Taip, naminio pudingo virimas pareikalaus šiek tiek kantrybės, tačiau šis pyragas to vertas. Jei šiek tiek nedrąsu – mano Instagram story highlights yra eiga, kur matysite gaminimą žingsnis po žingsnio. 

Skanaus :)

Pagal knygą „Pasaulio desertai“, Bernard Laurance

 
Kai ėmiau lankyti sporto klubą – ėmė darytis gaila ten išliejamo prakaito ir ėmiau šiek tiek labiau žiūrėti, ką valgau. Tačiau saldumynų visad norisi – ypač 16:00 popiet. Esu ritualų žmogus ir man juos sunku pakeisti. Tad ėmiausi sveikesnio gardėsio paieškų. Vadinamieji flapjack tikrai populiarūs JAV, tuo tarpu ir pati nuo pat senų dienų mėgau Corny batonėlius, tačiau dabar jais nesimėgauju dažnai dėl didelio cukraus kiekio. Išeitis - naminiai avižiniai batonėliai iš kuo geresnių ingredientų. Rekomenduoju visiems smaližiams, kurie kelia sau sporto tikslus, tačiau nenori atsisakyti deserto ;) 

50 g sviesto
75 g žemės riešutų sviesto
45 g medaus
100 ml vandens
100 g banano
100 g obuolio
250 g avižinių dribsnių (ne greito paruošimo)
150 g riešutų ir razinų mišinio a la Studentų maistas
1 valg. š. ispaninio šalavijo sėklų
Žiupsnelis cinamono

Įkaitinkite orkaitę iki 150 laipsnių.
Į puodą sudėkite sviestą, žemės riešutų sviestą, medų ir vandenį. Kaitinkite ant silpnos ugnies. Bananą sutrinkite šakute, obuolį nulupkite ir sutarkuokite. Sudėkite į žemės riešutų sviesto-medaus masę ir dar šiek tiek pakaitinkite.
Atskirame inde sumaišykite dribsnius, riešutų ir razinų mišinį, ispaninio šalavijo sėklas ir cinamoną. Ant viršau sukrėskite žemės riešutų sviesto-medaus masę ir išmaišykite. Gautą masę paskleiskite ant kepimo popieriumi išklotos skardos.
Kepkite vieną valandą, kol gražiai parus. 

178 kcal/gabalėlį

Žinau, kad mano tinklaraštyje yra tobuliausi šokoladiniai keksiukai pasaulyje (šiemet juos vėl kepiau, nuomonės nepakeičiau), tad pavadinimais tikrai nesišvaistau.Man patinka visas maistas, kurį gaminu, tačiau pro fotoaparato akį pasižiūriu tik į tikrai išskirtinius, vertus išsaugojimo ir pasidalijimo. 

Taigi, kas šias salotas padaro geriausiomis? Ingredientų kompleksas ir skonių jūra. Man jos labai priminė apsilankymą Bulgarijoje, kai tradiciniame restorane užsisakėme salotų miksą - vos po truputį įvairiausių tradicinių salotų vienoje lėkštėje. Jei kada sugrįšiu į Sofiją - būtinai ten vėl nueisiu. Taigi, kas sudaro tuos skonius? Pirma - marinuotos pupelės. Antra - keptų paprikų ir migdolų pagardas. Trečia - šių komponentų dermė. Jas atradau dar karantino metu pas taip mėgiamas Tone it up merginas ir gaminau nesuskaičiuojamą kiekį kartų. Jas galite teikti kaip visiškai vegetarišką versiją (nuotraukoje jos su sprandinės šašlyku) arba gardinti mėgstama mėsa ar žuvimi. Net ir aitriai marinuotas tofu čia tiks į kompaniją. Tiesa jos nebus labai tinkamas variantas neštis į darbą - nebent esate nusiteikę apsiginkluoti bent 4 indeliais, kad pietūs darbe neprimintų „kas liko po baliaus“ likučių. Mano vyrui šios salotos taip patiko, kad prašė įdėti ir į darbą :) .

Nežinau, koks jūsų santykis su spagečiais - tačiau vaikystėje tai buvo mėgstamiausias maistas. Vakarienė su ilgais makaronais, kalnu sūrio ir šiek tiek pomidorų padažo. Ką dabar girdžiu iš savo pažįstamų mamų - jų vaikai irgi valgo panašiai. Tiesa, nesu tikra ar šis patiekalas tiks vaikams - jie juk įtariai žiūri į visokius žalėsius maiste :) Tačiau suaugusiajam tai gali būti puiki išeitis, kai ingredientų per daug nėra, o valgyti reikia. Dabar ir greitai. 

Kaip pasakojo pažįstamas italas - tai virtuvės klasika, bet kurios neapsieina nei vienas studentas. Ir kokybiški ingredientai čia groja pirmu smuiku: semola di grano duro spaghetti, itin tyras alyvuogių aliejus, aitrioji paprika, šviežios petražolės ir kuo šviežesnis česnakas. Šiam patiekalui panaudojau aliejų Monini Classico. Jis tink kepimui ir salotoms, tad nebuvo baisu, jog patiekalas įgaus kartaus skonio.

Pirmiausia gavusi aliejų mėgstu jį paragauti. Classico daug lengvesnis, gaivesnis, tarsi šviežiai nupjauta žolė. Tuo tarp GranFrutto daug intensyvesnis, aitresnis. Beje jo galvutė su patogiu dozavimo kamšteliu, tad suteikia galimybę patiems apsišlakstyti salotas ar kitą patiekalą. Manau jis labai tiktų pateikimui su namine focaccia. 

Receptas paprastas, tačiau ne prastas. Atveriantis vartus į tolimesnius eksperimentus. Italai tikrai mėgsta aliejaus pagrindo padažus. Mano pačios vienas mėgstamiausių padažų - gruzdintų šalavijų. 

Būtent šiuos spagečius su alyvuogių aliejumi, aitriąja paprika, česnakais ir petražolėmis galite pasirinkti kaip bazę, o po to gardinti norimais ingredientais. Čia itin tiks krevetės, vyšniniai pomidorai, parmezanas, Parmos kumpis ar rūkyta lašiša su saulėje džiovintais pomidorais. Receptas taip pat tiks kitai dienai - makaronai apšlakstyti alyvuogių aliejumi nesulimpa, tad yra skanūs ir kitą dieną.