Mmm..aš tikriausiai rožių vandenį pakeisčiau romu :D

Indre, Tavosios madlenos atrodo stulbinančiai! Reikės kurį vakarą išbandyti šį recepto variantą. Esu didelė M. Prousto gerbėja, kasmet iš naujo perskaitau bent 1-2 knygas iš jo romanų ciklo, todėl madlenos man - daugiau negu eilinis kepinys. Tiktai į lietuvių kalbą šis terminas išverstas nei šiaip, nei taip - "biskvitiniai pyragaičiai". Aišku, 1979 m., pasirodžius pirmojo tomo vertimui, sovietmečio žmonės turbūt nė neįsivaizdavo, kas yra tos madlenos. Kaip gerai, kad mes gyvename naujais laikais:)

Indre, M.Proustas visą gyvenimą rašė 8 romanų ciklą "Prarasto laiko beieškant", kuris tapo labai svarbiu Vakarų moderniosios literatūros atskaitos tašku. Visi romanai eilės tvarka: "Svano pusėje", "Žydinčių merginų šešėlyje", "Germantų pusė", "Sodoma ir Gomora", "Kalinė", "Dingusi Albertina", "Atrastas laikas". Skaityti geriausia iš eilės, nes romanai chronologiški, t.y. pirmasis prasideda pagrindinio herojaus vaikyste, o paskutinysis baigiasi jo numanoma mirtimi. Pirmuosius 3 skaityti lengviausia, o vėliau reikalai sunkėja, nes veikėjas atsideda dvasiniams apmąstymams ir beveik nelieka išorinio veiksmo. Bet man asmeniškai labiausia patinka romanų kalba, kurios grožio nenužudo netgi vertimas.

O madlenos pasirodo pirmajame tome ir periodiškai išnyra iki paskutiniojo - tai vienas svarbiausių herojaus atminties simbolių. Šiaip M. Proustas - prancūzas, todėl maisto ten daug, ypač pirmuosiuose tomuose, kol dar kalba sukasi apie aukštuomenę ir priėmimus:)

oi kokie grazuciai!